bliurbėti — bliurbėti, bliùrba, ėjo menk. 1. intr. su nepasitenkinimu kalbėti, murmėti: Paskui ji dar bliurbėjo, kad aš atbula esanti I.Simon. Reik kaisti pietus, paskui vyrai parėję ir bliurbės, kad pietai neišvirę Grg. Bliùrba ir bliùrba ir negali… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabliurbėti — 1. tr. neaiškiai pakalbėti: Nė šią, nė tą pabliurbėjo i nuejo sau Kv. | refl.: Senis Maušas, pasibliurbėjęs su savo pačia, pasakė jiems tokį pamokslą rš. 2. refl. pasiplepėti: Vakarą, kai žmonys parskys, ateik pasibliurbėt Krt. bliurbėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
prisibliurbėti — daug prisikalbėti: Bevažinėdamas su prūsais, prisibliurbėjau vokiškai lig valios Kv. bliurbėti; pabliurbėti; prisibliurbėti; subliurbėti … Dictionary of the Lithuanian Language